Lietuvių kalbos dienos (vasario 16 – kovo 11) – metas, kai lietuvių kalbos mokytojai siekia įtraukti besimokančius į įvairias veiklas žaismingai ir patraukliai. Magiškas žodis – įtraukiai. Taigi ir mūsų mokyklos mokytojai kitakalbius studentus, o daugiausiai ukrainiečius, mokė lietuvių kalbos taikydami aktyvaus mokymosi metodus.
Pradėjome įsibėgėti sausio 25 dieną, kai šventėme Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejų. Nusprendėme iliustruoti lietuvių poetų kūrinius. Šis metodas vadinasi eilėraščio dizainas. O demonstravome kolektyviai atliktą darbą per pamoką kitu metodu – kalbančios durys. Tereikėjo eilėraštį perskaityti, bandyti suprasti ir išversti. Čia labai paranku buvo dirbti grupėje. Vienas žino vieną žodį, kitas – kitą ir... jau eilutė. Tada reikėjo atrasti raktinius žodžius, kurie atspindėtų eilėraščio pagrindinę mintį ir ją iliustruoti atliekant aplikaciją. Iliustravome P. Širvio „Aš lauksiu“ ir J. Vaičiūnaitės „Kiemas su arkadomis“. Privertė susimąstyti ukrainiečių studentų įžvalgos: negalima versti pažodžiui, reikia paieškoti rimo ir ritmo. Ir dar viena: sugebama pasidžiaugti ir įvertinti ne tik savo, bet kitos grupės darbą. Dar įdomu, kad ieškoma ne tik tikslaus, bet ir įtaigaus žodžio. Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – iliustravome ypatingą eilėraštį J. Marcinkevičiaus „Diena atrištom akim“, kurį poetas sukūrė daugiau kaip prieš 30 metų būtent šia proga bundant Sąjūdžio idėjoms.

Vasario 16-osios bei pasaulį sudrebinusia – vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą su Ukraina – metinių proga rašėme sveikinimus bei palinkėjimus Lietuvai ir Ukrainai. Tikime, kad nuoširdūs linkėjimai: laisvės, pergalės, stiprybės, taikos, meilės ir atjautos – išsipildo. O tada tą mūsų širdžių šilumą – geltona žalia, raudona bei mėlyna, geltona pakabinome ant medžio šakų, taip parodydami, kad solidarizuojamės su Ukraina ir suprantame, kas yra laisvė.
Smagiai praėjo ir Užgavėnių šventė bei Tarptautinė gimtosios kalbos diena vasario 21 d. Ne tik blynus valgėmė ir prisiminėme žiemos varymo papročius, bet ir kalbėjome, kokia svarbi kiekvienos tautos identitetui yra gimtoji kalba. Todėl per pamoką lietuvių kalbos bei kitų dalykų mokytojai su studentais vertė lietuvių frazeologizmus apie saulę ir blynus į ukrainiečių kalbą ir juos iliustravo. Posakius sukabinome klasių ir koridoriaus stenduose ir pasidžiaugėme: ir suaugusieji moka žaisti ir yra kūrybingi. Juos lengva įtraukti į įvairias veiklas ir sėkmingai pasiekti tikslą: mokytis naujų žodžių tarsi be jokių ypatingų pastangų. Kai kurie studentų darbai privertė nusišypsoti. Pavyzdžiui, saulė visiems vienodai šviečia. Prie saulės spindulių parašyta: Lenkija, Lietuva, Estija, Ukraina, Latvija ir t.t. Taigi visiems vietos po saule užtenka. O posakis ,,Saulė lenda po antimi“ visai ne apie paukštį. Jį reikia suprasti, kad saulė lenda po drabužiais, šildo kūną. Mokomės mokydamiesi.

Parengė lietuvių k. mokytoja I.Baltakienė