Tarptautinis „Erasmus+“ seminaras „Kalbos politika ir Europos strategijos“

Šiandien kiekvienas švietimo srityje dirbantis profesionalas susiduria bent su keletu skirtingų kalbų. Jei prieš dešimtmetį prioritetas buvo mokėti anglų kalbą, tai šiandien pamažu tampa aišku, kad reikia mokėti bent keletą užsienio kalbų. Kokios kalbos politikos aktualijos šiuo metu vyrauja Europos Sąjungoje? Kaip mums visiems sekasi susidoroti su iššūkiu, kai besimokantieji kalba tokiomis skirtingomis kalbomis? Ar tikrai mūsų ateitis yra neabejotinai susijusi su daugiakalbyste? Į šiuos ir panašius klausimus buvo bandoma atsakyti tarptautiniame „Erasmus+“ seminare „Kalbos politika ir Europos strategijos“(„Language Policy and the European Strategies”), kuris 2022 m. gruodžio 5-6 dienomis vyko Lisabonoje, Portugalijoje. Šis seminaras buvo skirtas visų formaliojo švietimo sektorių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo ir studijų – institucijų atstovams. Šioje konferencijoje dalyvavo keturios atstovės iš Lietuvos: Simona Briedienė (Lietuvos jūreivystės akademija) Kristina Martinavičiutė (Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras), Giedrė Raudonienė (eTwinning ambasadorė Lietuvoje) ir Rasa Sadlauskienė (Kauno „Saulės” gimnazija).


Pagrindinis renginio tikslas buvo kurti partnerystes tarp institucijų iš keturių pakviestų dalyvauti sektorių, siekiant rengti projektus daugiakalbystės tema. Buvo pristatytos gairės ir informacija, skirta įkvėpti visus dalyvius – tiek tuos, kurie turi nedaug patirties planuojant ir plėtojant europinių partnerysčių projektus, tiek tuos, kurie jau turi patirties plėtojant projektus daugiakalbėms grupėms, ir yra suinteresuoti strategine plėtra.
Konferencijoje dalyvavo švietėjai iš įvairių Europos šalių. Visas renginys vyko portugalų kalba, su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą. Konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė „Erasmus+” švietimo ir mokymo nacionalinės agentūros Portugalijoje direktorė Cristina Perdigão. Vėliau kalbėjusi Europos Komisijos atstovė Sofia Moreira de Sousa kalbėjo apie pasaulio kompleksiškumą, įtrauktį, kalbų mokymąsi, kas yra šiandieniniai prioritetai. Juk Europos Sąjungoje šiuo metu yra kalbama 24 oficialiosios kalbomis, tačiau vis tik susiduriama su sunkumais suprasti kitas kalbas. Anot Europos Kopisijos atstovės, 2023 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas skaitmeninėms ir kalbų kompetencijoms stiprinti, tai ir bus svarbiausi programos „Erasmus+” prioritetai. Multikultūriškumas yra tiesiog būtinas mokantis visa gyvenimą.
Labai susidomėję dalyviai klausėsi Portugalijos Švietimo ministro João Costa pranešimo. Ar žinojote, jog Lisabonoje gyvena 94 tautybių piliečiai ir čia tikrai kalbama daugybe skirtingų kalbų? Daugiakalbystės tema yra artima Lisabonai, nes šis miestas yra labai atviras skirtingoms kultūroms ir šalims.
Visus labai sužavėjo pranešėja iš Norvegijos universiteto Nayr Ibrahim, kalbanti anglų ir afrikiečių kalbomis. Ji pasidalino patirtimi apie skirtingas tarmes Norvegijoje ir iš to kylančius susikalbėjimo bei tarpusavio supratimo iššūkius. Įdomi ir lektorės asmeninė patirtis: jos vyras egiptietis, mama portugalė, šeimoje kalbama anglų kalba.
Visi pranešimus skaitę dalyviai pabrėžė, kad bet kokiu atveju kalba yra žinios, o kalbų bendrystė – pasaulio ateitis. Labai svarbi tampa ir skaitmenizacija, kuri neabejotinai yra vienas pagrindinių įrankių daugiakalbystės ir įtraukties įgyvendinimo kontekste.
Kokias tendencijas matome sujungus į vieną 24 ar kiek mažiau ES šalių atstovus dvi dienas? Klausimų daugiau nei atsakymų, bet aišku viena – globaliame pasaulyje, kai tautos ir šalys maišosi tarpusavyje, bet siekia išlikti unikalios, nei viena švietimo organizacija negali išvengti daugiakalbystės keliamų iššūkių.
Bendrauti, atrasti naujas bendradarbiavimo kryptis, pažinti kitų kolegų patirtis buvo galima kavos pertraukėlių bei bendrų pietų metu. Portugalai tikrai vaišingi, tad per bendras pertraukas turėjome nemažai galimybių pabendrauti su visų susirinkusių šalių ir skirtingų švietimo sektorių atstovais: pasidalinti aktualijomis apie savo šalyje pastebimas švietimo problemas, iššūkius bei pasiekimus ir užmegzti kontaktus su artimų savo veikla organizacijų atstovais. Bendravimas vyko nedidelėmis grupelėmis, tad tikrai skambėjo įvairios kalbos: ieškojome panašumų ir skirtumų tarp įvairių ES kalbų, juokavome, kad va taip ir išmokstama įvairių kalbų ir būtent čia, nors ir vyraujant oficialiai anglų kalbai, grupelių tarpusavio kalbos buvo labai įvairios. Būtent čia vyravo tiek daugiakalbystė, tiek translingvistiškumas bei džiaugsmas atrandant skirtingų kalbų panašumus ir skirtumus.
Taigi, dabartiniame pasaulyje daugiakalbystė yra būtina kritinio mąstymo kompetencija. Juk Europa nėra tik 24 kalbos, ji yra daug platesnė.

Informaciją parengė: Simona Briedienė (Lietuvos jūreivystės akademija) Kristina Martinavičiutė (Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras), Giedrė Raudonienė (eTwinning ambasadorė Lietuvoje) ir Rasa Sadlauskienė (Kauno „Saulės” gimnazija).