Seminarai – diskusijos Estijoje

Talinas, Balandis – Birželis, 2014

Estijoje buvo suorganizuoti keli seminarai, susiję su projekto turiniu, tikslais ir kalusimyno rezultatais balandžio – birželio mėnesiais.

Mes organizavome tris seminarus kartu su vidurinės mokyklos mokiniais, mokytojais ir tėvais. Mes diskutavome apie matematiką, kaip apie mokomąją discipliną mokykloje ir jau baigus mokyklą. Tai buvo įdomus pokalbis apie tai, kaip jauni žmonės ir suaugusieji mato matematikos rolę. Visa ši diskusija buvo labai įdomi ir vertinga bei susijusi su mūsų projekto tikslais.

Kadangi matematika yra bazinė disciplina įvairių sričių specialistams, mes organizavome du seminarus verslininkams. Vykome į organizaciją pavadintą „Full Gospel Business Men's Fellowship International“. Tai yra didžiausia krikščioniška verslininkų organizacija. Šiuo metu jai priklauso tūkstančiai žmonių iš daugiau negu 160 šalių. Verslininkai keičiasi idėjomis kaip skelisti krikščioniškos filosofijos vertybes darbo vietose.

Seminaras – diskusija matematikos įgūdžių skatinimui

Jelgava, Latvija, Rugpjūčio 20, 2014

Dirbantieji, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Žemgalės ir Jelgavos regionų, TUTORS ir tėvai buvo pakeviesti į seminarą – diskusiją, kuris buvo organizuotas tam, kad kartu dirbdami atsakytume į šiuos klausimus:

  • Kas turėtų būti atlikta nacionaliniu, instituciniu ir individualiu lygmeniu, kad gerėtų piliečių baziniai matematikos įgūdžiai?;
  • Kaip įvairios organizacijos ir institucijos galėtų dalyvauti šiame procese;
  • Kaip reikėtų organizuoti tolesnį suaugusiųjų matematinį švietimą bei metodologinę pagalbą, kokia metodologinė pagalba yra reikalinga/būtina.

Seminaras – diskusija vyko Jelgavoje, jame dalyvavo 38 dalyviai. Darbas buvo organizuotas per tris sesijas.

Matematikos žinios ir kompetencijos mokymosi visą gyvenimą kontekste

Vilnius, Lietuva, 2014 – 09 – 10.

Pranešėjai:

  1. Izolda Bražukienė, Vilniaus universiteto docentė;
  2. Algimantas Čeponis, UAB „Darbo aplinka“ vadovas;
  3. Rasa Dauguvietytė, suaugusiųjų matematikos mokytoja;
  4. Mindaugas Geryba, suaugusiųjų matematikos ir ICT mokytojas.

Dalyviai: suaugusiųjų mokiniai ir mokytojai iš įvairių mokymo centrų.

Matematikos vidurinio ugdymo programa yra skirstoma į bendrąjį kursą ir išplėstinį kursą. Toks skirstymas yra pripažinimas, kad dalis mokiniu pasižymi žema mokymosi motyvacija arba mokiniai yra iš tokios socialinės aplinkos, kur neskatinama mokytis. Galimybė mokytis matematikos bendruoju kursu reiškia, kad po 10 klasės mokinys nuteikiamas, kad jam matematika nesiseks arba jam gyvenime nereikės matematikos, arba jam nereikės rinktis laikyti matematikos egzamino. Taigi, dalis mokinių renkasi mokytis matematiką bendruoju kursu. Tokie mokiniai, baigę vidurinės mokyklos kursą, turi mažesnes galimybes išlaikyti matematikos brandos egzaminą, o tai atitinkamai susiję su jų tolimesnių studijų pasirinkimu. Lietuvoje jau kelerius metus konkursai į tiksliųjų mokslų studijas žymiai mažesni arba jų visai nėra, lyginant lyginti su humanitarinių pakraipų studijomis. Rekomenduojame suaugusiųjų šveitimo institucijoms laikytis nuostatos, kad turėtų būti atsisakyta matematikos vidurinio ugdymo programos skirstymo į bendrąjį kursą ir išplėstinį kursą stengtis tai įgyvendinti.

Matematikos egzaminas turėtų būti privalomas, baigus vidurinio ugdymo programą. Jau kelerius metus besikeičianti matematikos egzamino laikymo tvarka neskatina domėtis ir mėgti matematikos, nes mokiniui neprivaloma laikyti matematikos egzamino, baigę vidurinio ugdymo programą. Jei paanalizuotume Vilniaus miesto matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, tai galime pastebėti mažėjantį mokinių, besirenkančių laikyti matematikos brandos egzaminą, skaičių.

Galima nubraižyti bet kokią bendradarbiavimo tarp įvairių suaugusiųjų švietimo teikėjų schemą. Bet reikia atsižvelgti į realią situaciją Estijoje ir kitose Baltijos šalyse.

Pirmiausia, ekonominės sąlygos diktuoja žinias ir įgūdžius reikalingus visuomenei. Jei Estijos ekonomika priklauso tik nuo vidinio suvartojimo, tokio kaip prekyba, įvairios paslaugos ir statyba, tai šiai struktūrai nereikia stiprių matematinių įgūdžių. Tai realybė ir todėl pagrindiniai reikalavimai Estijos darbo rinkoje yra praktiniai įgūdžiai ir kalbos.

Nevyriausybinė organizacija “Innova Estonia”

Estija sėkmingai patenkina klientų reikalavimus matematikos srityje kasdieniams poreikiams. Kiekvienas žmogus gali pasiskaičiuoti atlyginimą, mokesčius ir paskolas, valiutos kursą ir atlikti kitus skaičiavimus. Siekiant atliepti šiuos poreikius, Estijoje yra populiarūs ir žmonių plačiai naudojami internetiniai puslapiai.

Poreikį ugdyti piliečių matematinius įgūdžius lemia keletas veiksnių. Įgyvendinant projektą MathPRO šiai problemai ištirti ir surasti galimus sprendimus portale "Delfi" šia tema buvo surengta vieša diskusija, taip pat buvo suorganizuotas seminaras - diskusija apie piliečių matematikos įgūdžių ugdymą. Be to, atlikus Baltijos šalių piliečių matematikos ugdymo poreikio tyrimą, buvo gauti pasiūlymai, kaip pagerinti /skatinti visuomenės matematikos žinių kompetenciją. Rezultatai rodo, kad žemo gyventojų matematikos žinių kompetencijos lygio priežastis slypi mokykloje. Respondentai teigia, kad švietimo sistema ir programa po mokyklos baigimo neparuošia jaunimo praktiniam gyvenimui, todėl jos nėra vertingos. Mokykloje mokoma tik sausos teorijos, mokoma mintinai be supratimo, ir todėl jauni žmonės  nemėgsta mokymosi proceso, nes tai neturi jokio ryšio su realiu gyvenimu. Matematikos programa yra tokia dėl kurios 2/3 mokiniai kiekvienoje klasėje nemėgsta matematikos.

Lietuvos piliečių matematikos mokymosi poreikiai
Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės – Bitės suaugusiųjų mokymo centras

Lietuvoje į klausimyno klausimus atsakė 276 respondentai. Pateikiame tyrimo atsakymų statistiką. Lentelėse Nr.1, Nr.2 ir Nr.3 galima pamatyti kiek vyrų ir moterų dalyvavo tyrime, prieš kiek laiko respondentai baigė mokslus paskutinėje mokymo institucijoje, taip pat kokio amžiaus yra respondentai.
1 lentelė. „Lytis“

Moterys 167
Vyrai 109